Kai žmogus galvoja apie savo antsvorio problemą ir dar nėra apsisprendęs dėl dietos, tuomet verta rinktis daržovę, kaip mano daugelis ekspertų. Daržovių dieta nekenkia organizmui, bet, priešingai, prisotina ją vitaminais ir naudingais mineralais, tuo pačiu pašalindama iš jo toksinus ir toksinus.
Kokias užduotis tenkina dieta?
Iš esmės žmonėms, norintiems sulieknėti, rūpi šie aspektai.
Kaip atsikratyti tų papildomų kilogramų ir kaip nepakenkti sau: neatrodyti išsekusiam ir nesukelti neigiamo poveikio sveikatai.
Pasiekę norimą rezultatą, pabandykite jį išlaikyti, greitai negrįždami į pradinę formą.
Daržovių dieta atitinka šiuos reikalavimus.
Daržovės naudingos sveikatai: jos yra puiki širdies ir kraujagyslių ligų bei visų virškinimo trakto sutrikimų prevencija.
Baigus dietą, numesti kilogramai iš karto negrįžta pas žmogų, nes kai tai pastebima, kūnas nebuvo streso būsenos (badas ir išsekimas).
Daržovių dietos esmė
Jo pagrindinis principas - kasdien suvartoti apie pusantro kilogramo įvairių daržovių ir uždrausti mėsą. Be to, mitybos specialistai ragina įvairiais būdais įvairinti ir plėsti naudojamų vaistažolių produktų asortimentą.
Nereikėtų „sėdėti" tik ant žalių daržovių, iš jų galite gaminti sriubas, troškinius, salotas ir šviežias sultis. Į racioną įpilkite avižinių dribsnių patiekalų ir neriebios varškės bei jogurto.
Svarbu nepersivalgyti tuo pačiu metu, todėl padalijus kasdienį maisto kiekį į 5-6 patiekalus, bus lengviau ištverti riebaus ir saldaus maisto nebuvimą.
Nepamirškite gerti pakankamai skysčio (iki dviejų litrų per dieną). Geriau teikti pirmenybę įprastam geriamam vandeniui ir žaliai arbatai.
Dietos trukmė
Kiekvienas žmogus pirmiausia vadovaujasi tuo, kiek kilogramų nori numesti. Reikėtų suprasti, kad pernelyg dramatiškas svorio metimas yra nepageidaujamas sveikatai.
Ekspertai rekomenduoja daržovių dietą naudoti mažiausiai savaitę, bet ne ilgiau kaip mėnesį. Geriausi sezonai šiam tikslui yra vasara ir ruduo. Būtent šiuo laikotarpiu daržovės yra šviežios ir iš jų bus didžiausia nauda.
Tačiau net ir tuo metu, kai nesilaikoma dietos, nereikėtų pamiršti apie daržoves. Daržovės turi būti įtrauktos į dietą, taip pat ir todėl, kad jos yra pagrindiniai ląstelienos šaltiniai.
Pluošto vaidmuo organizme
Pluoštas yra maistinis pluoštas, bendras terminas, apimantis skirtingos sudėties ir savybių medžiagas.
Netirpsta: ligninas ir celiuliozė - augalų ląstelių sienelių komponentai;
Tirpus: tai polisacharidai: hemiceliuliozė, dantenos, gleivės ir kiti. Šios medžiagos sudaro savotišką gelio pavidalo masę, kuri storojoje žarnoje vyksta fermentacija.
Svarbus pluošto vaidmuo yra žarnyno valymas, jį galima palyginti su šepetėliu, kuris kruopščiai nuvalo viską, kas nereikalinga prie jo sienų.
Be to, jis slopina angliavandenių absorbciją, normalizuoja cukraus kiekį kraujyje. Tai sumažina alkį, padeda nepriaugti antsvorio.
Manoma, kad vidutiniškai žmogus su maistu turėtų gauti vidutiniškai 35–50 g ląstelienos. Tačiau tokios normos laikomasi retai.
Subalansuota mityba su ląsteliena
Ekspertai pataria laikytis šių taisyklių:
- Kasdien valgykite bent tris vaisius (pavyzdžiui, obuolius, kriaušes);
- Valgykite viso grūdo duoną
- Per dieną būtinai suvalgykite dvi ar tris porcijas daržovių;
- Valgykite avižinius dribsnius bent du kartus per savaitę (geriausia ryte);
- Mityboje du ar tris kartus turėtų būti ankštinių augalų.
Galimos problemos
Ne visi žmonės gali gerai toleruoti pluoštą. Priemonės būtina laikytis, nes maistinių skaidulų perteklius gali sukelti dujų susidarymą (vidurių pūtimą).
Šis reiškinys atsiranda dėl to, kad storojoje žarnoje gyvenančios bakterijos aktyviai dalyvauja darbe. Jie dalyvauja skaidant pluoštą, tuo pačiu metu išsiskiria metanas ir kitos dujos.
Svarbu suprasti, kad norint, kad ląsteliena nesustingtų žarnyne, bet atliktų savo pagrindinį vaidmenį, būtina aktyviai judėti, nes sėdimas gyvenimo būdas žymiai sumažina jo teigiamą poveikį organizmui.